Peru vicekaralystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Virreinato del Perú Peru vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda
←   ← 1542 – 1824 →
Vėliava Herbas
Location of Peru vicekaralystė Šviesiai žalia spalva: de jure teritorija, tamsiai žalia – įkūrimo pradžioje realiai kontroliuota teritorija
Sostinė	Lima
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1542 m.
- Peru nepriklausomybė	1824 m.
Valiuta	Pesas

Peru Vicekaralystė (isp. Virreinato del Perú) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikoje, sudaryta 1542 m. Fransiskui Pisarui užkariavus inkus. Apėmė užkariautos Inkų imperijos teritoriją: dabartinę Peru, Boliviją, šiaurinę Argentiną, dalį Brazilijos ir Ekvadoro. O iki sukuriant Naujosios Granados (1717 m.) ir La Platos (1776 m.) vicekaralystes formaliai apėmė visą Pietų Ameriką, išskyrus portugalų ir olandų valdas. Sostinė buvo Lima. Vicekaralystę valdė 30 vicekaralių. Pirmuojų tapo Blaskas Nunjesas Vela. Gyvavo iki 1824 m. kai vicekaraliaus José de la Serna e Hinojosa armija pralaimėjo Ajakučo mūšį prieš Simoną Bolivarą.

Administraciniai vienetai

Vicekaralystės audiencijų de jure teritorija

Peru vicekaralystė buvo dalinama į stambius administracinius vienetus – audiencijas, kurių skaičius keitėsi. Audiencijos savo ruožtu buvo dalinamos į smulkesnius vienetus korechimientus (1784 m. juos pakeitė intendencijos), o šie – į kabildus. Kai kuriose teritorijose egzistavo tarpiniai vienetai tarp audiencijų ir korechimientų: kapitonijos ir gubernijos.

Audiencijų sąrašas:

• Limos karališkoji audiencija – įkurta 1543 m. iš Naujosios Kastilijos gubernijos ir Naujojo Toledo gubernijos;
• Santa Fe de Bogotos karališkoji audiencija – prijungta 1549 m. po dabartinės Kolumbijos nukariavimo. Sutapo su Naująja Granados karalyste;
• Čarkaso karališkoji audiencija – įkurta 1559 m. atskyrus iš Limos audiencijos. Vykstant kolonizacijai, jai priskirtos gubernijos krašto gilumoje: Tukumano gubernija (1563), Santa Kruzo gubernija (1563) ir La Platos gubernija (1566). Taip ji tapo didžiausia audiencija, besitęsiančia nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno;
• Kito karališkoji audiencija – įkurta 1563 m., prijungus Kito guberniją šiaurėje;
• Čilės karališkoji audiencija – įkurta 1565 m. prijungus Pedro de Valdivia užkariautas teritorijas Čilėje (Čilės karalystę arba Čilės generalinę kapitoniją). Buvo laikinai panaikinta 1575–1609 m.;
• Panamos karališkoji audiencija – buvo įkurta 1563 m., tačiau ilgą laiką išliko nepriklausoma ir tik 1614 m. prijungta prie vicekaralystės;
• Buenos Airių karališkoji audiencija – įkurta 1661 m. atskyrus iš Čarkaso audiencijos. Buvo panaikinta 1671 m.;

1717 m. trys šiauriausios audiencijos kartu atsiskyrė kaip Naujosios Granados vicekaralystė, o 1776 m. Čarkaso audiencija atskilo kaip atskira La Platos vicekaralystė. Tokiu būdu Peru vicekaralystės teritorijos sumažėjo iki dviejų audiencijų: Limos ir Čilės. 1787 m. iš Limos audiencijos išskirta trečioji – Kusko karališkoji audiencija. 1811 m. Čilėje prasidėjus nepriklausomybės judėjimui, Čilės audiencija galutinai atskilo 1818 m.